Jau nuo neatmenamų laikų kapinės yra laikoma ramybės ir artimojo pagerbimo vieta. Tad daugelis stengiasi atitinkamai ir prideramai papuošti brangių žmonių kapus. Šiandien pasaulis kinta nežmonišku greičiu. Taip pat keičiasi tradicijos, pateikimas ir kapinių pateikimas. Vis dažniau susidūrus su netikėta netektimi imame ieškoti informacijos kaip moderniai ir prideramai prižiūrėti kapus. Pakitę kapaviečių tvarkymo įpročiai suteikė paprastesnę ir lengvesnę kapaviečių priežiūrą. Paminklų dydžiai tapo ženkliai mažesni, kapavietės klojamos plytelėmis arba granito plokštėmis, paliekamas nedidelis plotas žalumai, gėlėms. Vis populiaresni tapo nedideli medeliai, kurie reikalauja minimalios priežiūros.
Vienos iš populiariausių – pušys (Pinus). Tinkamiausia jų rūšis – kalninės pušys, nedidukės. Pagrindiniai privalumai – nereiklios dirvožemiui, tinkamiausias – smėlingas, sausas bei nederlingas. Sezoniškumo neturi, nes yra atsparios sausroms, šalčiui, vėjui. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad mėgsta saulę, tad būtina vengti pavėsio, palikti saulėtoje vietoje, taip pat atkreipti dėmesį į kapo vietą, nes nors auga nedidukė, tačiau gali kiek šakotis, karpymo nemėgsta. Jei yra poreikis augalą formuoti verčiau pasirinkti kadagius.
Privalumai panašūs, prisitaiko prie dirvožemio kaip ir pušys, tačiau galima formuoti bei karpyti kuomet krūmo augimas neteikia reikiamo rezultato. Iš spygliuočių aiškiausią formą turi nedidukės eglės. Kurios tankiais spygliukais auga į viršų. Mažučiukės „Conica“ eglutės tapo vienos iš populiariausių, kurios per daugelį metų tepasiekia iki 2 metrų aukštj, tačiau eglės reikalauja daugiau priežiūros. Siekiant tinkamo vizualaus rezultato pavasarį reikia patręšti bei apkarpyti, nes dažnai šakelės nudžiūna, tad augalą reikia apkarpyti. Sodinti reikia derlingame ir drėgname dirvožemyje. Nepamiršti reiktų, kad kiekvienas medelis turi nemažai rūšių, tad kiekviena iš jų lemia augalo dydi, spalvą, vešlumą. Pasirinkus tinkamą turėsite norimą rezultatą ir atitinkamą poreikį priežiūrai.
Kapaviečių pušis:
Kapaviečių kadagys:
Kapaviečių eglė:
Gilinantis į tinkamus, dabartinius standartus atitinkančius kapinių augalus ne tik medeliai turi didžiulę svarbą, bet jau nuo senovės vienos iš gražiausių ir subtiliausių atributikų išliko gėlės. Tad koks sprendimas tinkamiausias dabar? Kurias gėles rinktis reikėtų? Juk dauguma jų skirtingai nei medeliai reikalauja daugiau dėmesio ir priežiūros.
Siekiant išlaikyti subtilumą ir stabilumą vienas iš smulkiausių žiedelių savininku yra čiobrelis. Kaip ir pušelės, šis augalas nereikalauja drėgno dirvožemio ir nuolatinio drėkinimo, tačiau pirmais metais reiktų kiek intensyvesnės priežiūros, išravėti atsirandančias piktžoles. Tuomet čiobrelis suaugą į vieną vietą tarsi tankus kilimas, sutankėja. Lieka mažučiukai žiedeliai ir subtilus bei skoningas vaizdas. Jei dirvožemis yra sausas tiks ne tik čiobreliai, bet ir šilokai. Tai vienas tinkamamiausių augalų kapams. Nes jų stiprūs lapai atbaido visas negandas. Šilokai nebijo kaitros, drėgmės bei šalčio. Kaitrą jie išgyvena išlaikydami sukauptą drėgmę lapuose, itin drėgnas sezonas tik padeda sukaupti drėgmę, na, o po šaltos žiemos atželia pavasarį. Tad kaip jau supratome, šilokų didžiausias privalumas – jų lapai. Kuomet nužydi jie palieka skoningą vaizdą, kurį sudaro lapai. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį į tai kokią rūšį pasirinksite, nes kiekviena augalo rūšis atskleidžia savas subtilybes bei kitonišką vaizdą. Dar viena gėlė nebijanti nei kaitros, nei drėgmės – kalninė bajorė (kilusi iš kalnuotų vietovių). Tai nedidukės, tačiau gracingus, baltus žiedelius turinčios daugiametės gėlės. Geriausia vieta, kurioje nėra šešėlių, visgis saulė ir smėlingas dirvožemis padeda žydėti. Jei nesinori spalvotų žiedų, galima rinktis lapuočius augalus, tokius kaip vilnotoji notra. Tai daugiametė gėlė, kurios visas žavesys slypi lapeliuose – turi mažus gaurelius, plaukelius bei subtilią sidabriško pilkšvumo atspalviais.
Siekiant išlaikyti solidumą tai puikus pasirinkimas, nes vilnotoji notra atrodo švelni ir tuo pačiu metu žvilganti. Žydėjimas prasideda birželio mėnesį, tačiau grožis slypi lapeliuosie. Dar vienas augalas mėgstantis ir prigijantis nederlingoje žemėje – kietis. Augalas, kuris išlaiko visišką papratumą. Daugumai vis dar primena piktžolę, tačiau atradus tinkamą veislę jis tampa vienas puikus pasirinkimas siekiant subtilumo. Tai atsparus, nebijantis saulės kaitros bei dregmės stygiaus augalas. Na ir klasikos megėjams turbūt puikiai pažįstama – glažutė. Kitaip tariant augalas, kilimas. Patikimas, smulkus, pasipuošiantis subtiliais baltais žiedeliais kilimukas. Siekiant minimalios priežiūros tai puikus pasirinkimas. Taip pat driekiasi tarsi kilimas, panašiu principu kaip kietis. Išlaiko subtilumą saikingomis spalvomis ir mažučiukais žiedeliais. Išbandytas ir užtikrintas jau nuo senų laikų.
Čiobrelis:
Šilokai:
Kalninė bajorė:
Vilnotoji notra:
Kietis:
Glažutė:
Žinoma tai tik keli pavyzdžiai, kurie galėtų padėti pasirinkti tinkamiausią. Svarbu atsiminti, kad visi išvarsyti augalai turi savo rūšis, kurios pasižymi skirtingais atspalviais, priežiūra, augimo kryptimi, aukščiu ir kitais aspektais. Tad būtina atrasti savo, kuris įgyvendins rezultatą, kurį norite pasiekti.
Kiekvienas augalas turi savo žavesio, jei atitinkamai jį prižiūrėsite ir pasodinsite. Nepamiršti reiktų ir to, kad po nužydėjimo ateina antras etapas – paruošti augalą šaltajam sezonui. Sutvarkyti nuvytusius žiedelius, sutvarkyti ir laukti naujo sezono pradžios.
