Šiais Covid-19 laikais yra ir pozityvių reiškinių- mes atsigręžiame į tai, kas yra nemirtinga, kas tikrai rūpi – šeima, draugai ir jų atsiminimai.
Nežinomybė, frustracija dėl (ne)valdomos padėties – štai su kokiomis emocijomis at-sikelia tūkstančiai lietuvių. Kalbančios galvos per socialinę mediją raportuoja ir debatuoja dėl mirusiųjų skaičiaus ir piršto nukreipimo trajektorijos į “kaltuosius” dėl šios padėties.
Nors tai būtų nesudėtinga ir sulauktų populiarumo prisidėti prie šios ugnies kurstymo, tačiau galbūt verta pažvelgti į padėtį su krisleliu optimizmo?
Nėra daug atvejų žmonijos istorijoje, kurie sugebėtų taip efektyviai sustabdyti įprastą gyvenimo ritmą, kaip ši pandemija. Ji užšaldė socialinį gyvenimą ir kaikuriuos netgi atėmė iš gyvųjų tarpo.
Tačiau galbūt bent akimirkai ši padėtis privertė mus sustoti ir pagalvoti apie mūsų vertybes. Šis reiškinys sugebėjo priversti mus susimąstyti apie mirtį ir būvimą mirtingais -fenomenai, kurie yra nuolatinės mūsų gyvenimo konstantos, vėl atėjo į visų mūsų mintis ir galbūt bent trumpam privers mus sustoti ir įvertinti tai, kas ištiesų svarbu gyvenime – šeima ir prisiminimai.
Jokiais būdais ši pandeminė padėtis nėra verta džiugesio, tačiau, jei įmanoma sunkioje situacijoje įžvelgti pozityvių reikšmių, galbūt tai būtų viena iš jų? Dar keletas pozityvių žinučių, kurių taip trūksta šiais sunkiais ir nenuspėjamais laikais, prisiminkime pasakyti gerą žodį savo artimiesiems. Labai liūdna, jog viena iš lydinčių priežasčių, dėl kurių praradome žmonių šį laiko-tarpį apart susirgimo komplikacijų, buvo savo pačių gyvybės atėmimas, kuo lietuviai kaip tauta vis dar yra liūdnai pagarsėję. Galbūt dėka to gero žodžio ir dėmesio, galima būtų bent kelių atvejų išvengti. Kaip pasakytų Winstonas Chuchilis: “Niekada neišeikvokime veltui geros krizės, pasimokykime ir suartėkime dėka jos.”
Padėkokime tiems, kurie yra mūsų šeima ir prisiminkime tuos, kurie mus paliko ir kai per Vėlines mus suartins kapinių tvarkymas bei greičiausiai įsigaliosiantys apribojimai, prisiminkime, kas mus vienija. Tikėkime, kad laikydamiesi išvien tikrai įveiksime šį laikotarpį.
„Norėčiau, kad tai neatsitiktų mano laiku“, – sakė Froidas.
„Aš taip pat, – pasakė Gandalfas, – taip pat ir visi, kurie išgyvena, kad išgyventų tokius laikus. Bet tai ne jų apsisprendimas. Viskas, ką turime nuspręsti, yra tai, ką daryti su mums skirtu laiku.”J.R.R. Tolkienas,
