Lietuvoje, laidojimo ir kapinių tvarkymo papročiai yra gerai pažįstami. Šio straipsnio metu, apžvelgsime įdomiausias kapinių tvarkymo tradicijas iš viso pasaulio.
Kalbant apie laidojimo ir kapinių tvarkymo tradicijas, pirmiausia būtina paminėti svarbiausius kultūrinius ir socialinius faktorius, kurie paveikia visuomenės ryšį su mirtimi.
Pirmasis faktorius, turintis įtaką santykiui su mirtimi yra tradicijos ir jų irimas. Kaip pavizdį, paimkime Vokietiją, kuri išsiskiria savo įvairove. Šioje šalyje, atsispindi daugybė skirtingų įsitikinimų ir papročių, kilusių iš turtingos istorijos ir geografinės padėties Europos žemyno centre. Šiaurėje esančios šalys, turi savo laidotuvių ir kapinių tradicijas, kurios prasidėjo dar vikingų laikais. Rytuose, Rytų Europos stačiatikių tradicijos dominuoja daugelyje laidojimo industrijų, o pietuose ir vakaruose, vakarietiškos tradicijos nustato tai, ką galima apibūdinti kaip vokiečių kapinių papročius.
Dėl istorinių ryšių su šiaurės šalimis, buvo perimtos tradicijos laidoti žmones kartu su daiktu, kuris yra jiems brangus.Tačiau, dėka dominuojančios religijos įtakos mažėjimo ir visuomenės polinkio į modernumą, šį paprotį prisimena vos kelios šeimos ir vietoj to, masiškai yra paplite kremuoti-deginti kūnai ir taupant vietą padėta nedidelė urna.
Šalyse, kuriose yra išlikusi religijos įtaka visuomenei ir šiomis dienomis kaip Urugvajuje, santykis su mirtimi yra visai kitoks: Urugvajuje yra keturios šventės, apimančios mirties idėją ir kapinių papročius. Urugvajus turi savo Meksikos atostogų „Dia De Muertos“ versiją, kai žmonės susirenka pagerbti savo mirusiųjų, papuošdami artimųjų kapų vietas. Kitos šventės apima Veteranų dienos, Kapinių dienos ir net „World United for Life“ renginio versiją.
Kapinių papročiai Urugvajuje sako, kad visi palaikai turi būti palaidoti kapinėse. Deja, nėra laidojimo namų, jei esate šioje šalyje. Vienas labai svarbus laidotuvių ir kapinių kultūros aspektas Urugvajuje yra tas, kad visi laidojimo darbuotojai visada turi dėvėti uniformas. Tai iš dalies skirta pagerbti mirusiuosius. Teritorija taip pat nuolatos sutvarkyta, kad būtų išlaikyta graži, daugelio žmonių paskutinio poilsio vietos priežiūra.
Šis požiūris taip pat yra atkartojamas ir Azijos šalyse, kur sąryšis su šeima ir pagarba šeimai yra skaitomi, kaip vieni iš kertinių visuomenės pagrindą palaikančių pagrindų.
Kinijoje
Kapinių papročių Kinijoje tikslas – pagerbti mirusiuosius. Žmonės brangina savo mirusio artimo gyvenimą naudodami spalvas, o ne liūdi dėl savo mirties kaip tai daro daugelyje Vakarų šalių. Dėl šios priežasties, laidotuvių ceremonijos spalvos dažnai būna ryškios. Balta spalva naudojama kaip fonas ar pamatas, o kitos spalvos buvimas – dažniausiai pastelinės violetinės, mėlynos, rožinės, geltonos ar žalios yra simbolinis būdas pagerbti žmogaus gyvenimą.
Kinijos kapinėse dažnai yra spalvingas kraštovaizdis ir įvairiausi augalai bei gėlės, kad būtų sukurtas labai natūralus prisilietimas. Kinai ypač mėgsta gamtą ir integruoja tai į savo kapinių papročius apželdindami ir kruopščiai pasirinkdami vietą. Tačiau tai apsiriboja šiuolaikinėmis kapinėmis. Vietos gyventojai tradicines kapines dažnai laiko labai niūriomis.
Dėl Lietuviškų laidojimo ir kapinių lankymo tradicijų siūlome paskaityti mūsų rašytą straipsnį: Mirtis dabar ir prieš 99 metus
Nors tradicijos (ir iš kur jos atsirado) yra gražios, pasauliniame peizaže viskas keičiasi. Iš šių trijų kultūrų galime sužinoti apie kūrybiškumo ir pagarbos svarbą žengdami į ateitį.
Viena Bendra problema, kuri sieja visas šias šalis ir jų papročius yra jų nenoras kalbėti apie mirtį. Visose šiose šalyse, jaunosios kartos laiko mirtį kažkuo antgamtišku ir nutinkančiu kažkur tolumoje. Toks požiūris daro įtaką ir kapinių lankymo tradicijoms – statistika byloja, jog kapinės lankomos vis rečiau, su lyg kiekviena karta.
Tačiau matant tokią įvairovę laidojimo tradicijose, galima pasidžiaugti, kad jos vis dar yra išlikę ir turėtume dažniau apie jas kalbėti ir skatinti kalbą apie mirtį kaip natūralią gyvenimo dalį.
[…] ir dėmesiu, kurį skiriame nueidami uždegti žvakutės ir sutvarkyti kapavietes – juk nuo seno gyvuoja tradicija tokiu būdu parodyti, jog judėdami į priekį nepamiršome, iš kur […]